;
 

Profesorius gydytojas akušeris-ginekologas Linas Rovas: nenurašykime visų sutrikimų laikiniems nėštumo pokyčiams

Profesorius gydytojas akušeris-ginekologas Linas Rovas: nenurašykime visų sutrikimų laikiniems nėštumo pokyčiams

30 metų dirbate akušerijos-ginekologijos srityje. Kaip akušerija pakito per šį laiką?

Gydytojai, akušeriai privalo daug mokytis, dalintis savo patirtimi, daryti išvadas ir stengtis nebekartoti tų pačių klaidų, taippat remtis mokslo išvadomis ir naudoti visas pažangiausias technologijas ištyrimui

Šiuolaikiniai vaisiaus ultragarsiniai tyrimai – sudėtingi, informatyvūs – yra itin reikšmingi vertinant ir diagnozuojant įvairius patologinius pokyčius. Vaisiaus echoskopija padeda nustatyti 60 proc. vaisiaus vystymosi sutrikimų ir net 80 proc. rimtų vystymosi ydų. Kompiuterinis vaisiaus širdies tonų monitorizavimas, gimdos susitraukimų jėgos matavimas vis dažniau pasitelkiamos Lietuvos gimdymo stacionaruose

Jei mažos rizikos gimdymus prižiūri ir priima didelę profesinę patirtį turinčios akušerės, tai rizikingi nėštumai ir gimdymai visada turi būti prižiūrimi gydytojų. O moterys, turėjusias bet kokias komplikacijas šiais laikotarpiais, turėtų būti sekamos ir po gimdymo.

Kokios komplikacijos galimos pagimdžiusiosms moterims?

Sveikatos problemos, kurios buvo nėštumo metu, kartu su gimdymu nesibaigia. Su gimdymo pabaiga  išsisprendžia tik ūminės problemos: preklampsija, eklampsija ir t. t., tačiau priežastys, kurios ir sukėlė nėštumo problemas – neišnyksta, ir jas ignoruojant jos blogins ne tik moters gyvenimo kokybę, bet ir gyvenimo trukmę.

Kas 4-5 mama susiduria su pogimdyvine depresija. Tai – pavojinga psichologinė problema, galinti privesti net ir iki savižudybės. be to,  tokia mamos būsena neigiamai atsiliepia naujagimio vystymuisi: depresiškoms mamoms per sunku bendrauti su savo naujagimiu, nukenčia jo emocinis ir psichinis vystymasis. Tokioms moterims būtina psichologo pagalba po gimdymo.

Moterys, kurios nėštumo metu turėjo aukštą kraujo spaudimą, preklampsiją, kurios yra turėjusios priešlaikinį gimdymą, ankstyvą persileidimą, negyvagimį, vaisiaus augimo sutrikimą, gestacinį diabetą –  turi potencialią riziką vienokio ar kitokio sunkumo kardiovaskulinės sistemos patologijai (aterosklerozė, infarktas, širdies nepakankamumas ir t. t.) išsivystyti. Tokios moterys turi būti konsultuojamos ir sekamos kardiologų.

Nėštumo metu turėjusioms gestacinį diabetą moterims net 10 kartų padidėja tikimybė ateityje susirgti cukriniu diabetu – jos turi būti sekamos ir periodiškai konsultuojamos endokrinologų.

Taigi, moterys, kurios turėjo minėtus sutrikimus nėštumo metu ir nori ilgai bei laimingai gyventi, po gimdymo turėtų būti konsultuojamos atitinkamos srities specialisto. Čia būtinas nuolatinis medikų bendradarbiavimas – moteris, kuri turėjo nėštumo problemų, negali būti „išleista iš rankų“ po gimdymo, ji turi būti perduota šeimos gydytojui, kuris parinktų pacientei profilaktines programas, mokytų sveikos gyvensenos metodų ir svarbiausia – laiku nukreiptų pas specialistus.

Ar yra daromi žingsniai,  kuriuos įgyvendinus mamoms po gimdymo būtų suteikiama įvairiapusė pagalba?

Puiku, kad apie tai jau kalbame: informuotos moterys pačios ieškos kelių pagalbai gauti. Valstybinės sveikatos politikos ta linkme dar nematau, bet atsiranda pavienės sveikintinos privačios medicinos iniciatyvos – juk teigiami pokyčiai dažniausiai inicijuojami ne valdininkų, poreikis juos daryti gimsta klinikiniame darbe.

Kaip pristatytumėte savo klinikinę mokslinę veiklą?

Domiuosi mokslo naujovėmis, naujų tyrimo bei gydymo metodų pritaikymu praktikoje, nuolat keliu kvalifikaciją, nes tik mokslu grįsta medicina leidžia siekti geriausių rezultatų. Dar 2005 metais apgyniau medicinos daktaro disertaciją Švedijoje, Lundo mieste. Stažavausi Kanadoje, Danijoje, Švedijoje, Anglijoje, Airijoje. Pats vedu mokymus Lietuvoje, Norvegijoje, Kazachstane. Darau pranešimus įvairiose traptautinėse konferencijose.

Esu licencijuotas ultragarso specialistas. Stažavausi Švedijos, Airijos, Norvegijos, Danijos, Kanados ligoninėse.

Gydytojas konsultuoja moteris SG Klinikoje Klaipėdos mieste.

Registracijos tel.: +370 (615) 45 644, +370 46 410 586; S. Daukanto g. 22.