;
 

Markas Fiodorovas: „Visi pacientai – šiek tiek neklaužados“

Markas Fiodorovas: „Visi pacientai – šiek tiek neklaužados“

Klaipėdos universitetinės ligoninės Sporto traumų sektoriaus vedėjas, gydytojas ortopedas – traumatologas Markas Fiodorovas (46 m.) sako, kad Lietuvoje neliktų amžinai kamuojančios pacientų eilių problemos, jeigu pastarieji išmoktų planuoti savo sveikatos patikras ir atidžiau paisytų gydytojų nurodymų.

 

 Kaip atrodo gydytojų kasdienybė ir nuotaikos dabar, kai nežinia, kas laukia ryt – daug naujų COVID-19 atvejų, vėl žlugs e.sveikatos sistema..?
– Nuotaikos nėra tokios pat, kaip buvo prieš koronavirusą, kai turėjome laisvę planuoti darbus, operacijas. Dabar dažniau kamuoja nežinia, labiausiai, kaip toliau bus su tuo koronavirusu. Galvojame apie tai: bus antra banga ar ne, uždarys ligonines ar ne. Sunku, kai nelabai ką gali numatyti į priekį. Dėl situacijos pasaulyje negaliu vykdyti šalutinių darbų: skaityti paskaitų, vesti kursų užsienyje. Liko tik tiesioginis darbas ligoninėje, o mokslinės veiklos praktiškai neliko. Labai jos pasiilgau ir laukiu, kada vėl bus galima grįžti.
Žinoma, gaila ir pacientų, kuriems sunku dabar. Nors jau grįžtame į ankstesnįjį tempą, tam tikrais atvejais pacientams reikia pasidaryti COVID-19 testus, negalime jų priimti vieno po kito iš karto, nes reikia vėdinti ir dezinfekuoti patalpas… Bet tokia ta šiandiena.

– Ar dabar, jūsų akimis, antrai COVID-19 bangai jau būtų geriau pasiruošta?
– Manau, kad būtų tikrai geriau ir lengviau. Atėjus pirmajai bangai, visi buvome tarsi pionieriai, nežinojome, nei kaip, nei ką daryti. Antrą kartą turėtų nebūti taip baisu, neturėtų užsidaryti ir ligoninės, nes tvarka, kaip elgtis, tirti, aiški, rutininiai dalykai taip pat sustyguoti: patalpų dezinfekcija, vėdinimas, bendroji higiena. Pagaliau jau visai kitoks ir žmonių sąmoningumas, jie išlaiko ir atstumus vienas nuo kito, laikosi saugos taisyklių.

– Kokias matote didžiausias sveikatos sistemos ydas, trūkumus?
– Jeigu kalbant iš mano, kaip žmogaus, perspektyvos, atrodo, kad pakliūti pas gydytojus yra sunku, ypač pas specialistus. Bet kalbant iš profesinės pusės – keičiasi ir žmonių gyvenimo įpročiai, jie keliauja, užsiima ekstremaliais sportais, tad natūralu, kad padaugėja ir traumų. Dėl to ir eilės poliklinikose nusitęsia, mat ne visi pacientai nori eiti pas pirmą pasiūlytą specialistą, jie nori išsirinkti. O jeigu visi išsirenka vieną, pas jį eilė amžina. Tad gal eilės yra ta visuotina problema. Tačiau kur jų nėra? Galų gale, manau, kad niekada ir nepavyks jų sumažinti. Specialistų kiekis yra ribotas, o pacientų visada daugėja.
Iki karantino pas mus gydytis atvykdavo daug emigrantų. Štai jie, pamatę, kokios eilės pas gydytojus specialistus yra svetur, niekada nesiskundė, kad Lietuvoje eilės per ilgos. Mes Lietuvoje pripratę manyti, kad mano liga ar būklė vienintelė tokia ir svarbiausia, dėl to pagalbos norime čia ir dabar.
Tiesą pasakius, kaip planuojame paprastus gyvenimo dalykus, taip reikėtų išmokti planuoti ir sveikatos patikras, neužleisti ligų, kad paskui nereiktų ieškoti skubos kelių. O ekstrinė pagalba visuomet yra suteikiama greitai tiems, kuriems jos tikrai reikia.

– Medicina, nepaisant visų jai tenkančių iššūkių, kasdien žengia į priekį. Kokios naujovės ortopedijos-traumatologijos srityje? 
– Mano operacijų profilis yra minimaliai invazinis ir su aktyvaus amžiaus žmonėmis. Bet nesakau, kad aktyvaus amžiaus žmonės yra tik jaunimas. Būna, kad žmonės aktyviai gyvena iki septyniasdešimties ir daugiau metų, kopia į kalnus, slidinėja. Tad daugiausiai atlieku artroskopinių operacijų, kai darome nedidelius pjūvius. O naujienų šioje srityje atsiranda kiekvienais metais, gerėja implantų kokybė ir visa kita. Žiniomis, naujausiomis technikomis ir subtilybėmis su kitais specialistais neretai dalijamės tarptautinėse konferencijose. Bent taip darėme iki karantino. Apskritai mūsų ligoninė gali pasidžiaugti naujausia įranga, instrumentais, implantais. Turime viską, ką turi šiuolaikinis medicinos pasaulis.

– Kitų sričių specialistai neretai sako, jog lietuviai piktybiškai nesilaiko paskirto gydymo… Ar savo darbe su tuo susiduriate?
– Visi pacientai – šiek tiek neklaužados. (Juokiasi.) Jeigu jie po operacijos jaučiasi gerai, neskauda, ir įtvarus pamiršta užsidėti, ir tiesiog labiau pasisaugoti. Pamenu atvejį, kuomet buvau darbe ir per langą stebėjau, kaip atvažiavo mano pacientas, kuris buvo operuotas prieš savaitę ar kiek daugiau. Jis išlipo iš automobilio, atsidarė bagažinę, užsidėjo rankos įtvarą ir atėjo pas mane. Pasakiau jam, kad mačiau, kaip sukčiauja. Čia turbūt dar viena mūsų problema. Patys savęs nesaugome, nesielgiame atsakingai, o kilus komplikacijoms kaltų ieškome tarp medikų.

– Tarptautinėse konferencijose dalijatės žiniomis, o ką pats parsivežate? Ko mums dar galima pasimokyti, kokias praktikas perimti?
– Konferencijose bei mokymuose, kaip jau minėjau, dažniausiai su kolegomis iš pasaulio dalijamės gerąja praktika, operacine technika ar atlikimu, metodika, patirtimi. Tačiau, atvirai sakant, mes daugiau galime išmokyti kitus, nes Lietuvoje turime itin stiprius, aukščiausio lygio ortopedus – traumatologus, itin pažangius artroskopijos specialistus. Ne veltui mus kviečia skaityti paskaitų ir vesti mokymų.
– Esate sporto traumų sektoriaus vedėjas. Tad kaip ten yra, sportas – sveikata, ar sportas – trauma?
– Sportas – sveikata, bet proto ribose. Kiekvienas žmogus turi įvertinti savo galimybes. O traumos – juodoji sporto pusė, bet jų pasitaiko ir buityje ar tiesiog einant gatve.

– Po darbo ligoninėje jūs – aistringas dviračių sporto ir būriavimo gerbėjas, tiesa? 
– Taip, labai mėgstu važinėti dviračiu ir plaukioti burlente. Tiesa, pastarąją kiek apleidau, nes vienu metu rimtai užsiimti dviem skirtingomis sporto šakomis praktiškai neįmanoma. Dabar daugiau laiko randu dviračių sportui, kartais dalyvauju varžybose. Vien šį pavasarį dviračiu jau numyniau apie keturis tūkstančius kilometrų.

– O traumų pačiam ar pasitaiko?

– Yra buvę nukritimų, pasitempimų. Nukrenti nuo dviračio, guli, pajudini rankų, kojų pirštus, galūnę ir sprendi, ar viskas gerai. Man lengviau, aš žinau, kaip pasitikrinti.

– Aktyvus sportas padeda po darbo išvalyti mintis?
Žinoma, net nežinau, kaip geriau būtų įmanoma pravėdinti galvą po sunkios darbo dienos. Sportas padeda atsipalaiduoti, išvalyti mintis.

Parengė:

RINGAILĖ GVILDĖ
2020-08-07
Šaltinis: https://lsveikata.lt/is-gyvenimo/markas-fiodorovas-visi-pacientai-siek-tiek-neklauzados-12524