Kas yra nemiga? Kaip jos išvengti ir kaip ją gydyti?

Kas yra nemiga? Kaip jos išvengti ir kaip ją gydyti?

Svarbiausias miego sutrikimas yra nemiga, kuri atima iš žmogaus ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Nemiga, pasak SG KLINIKA gydytojos psichiatrės Dr. Aistės Leleikienės, tai miego sutrikimas, kai pablogėja miego kokybė ar miego trukmė tampa per trumpa. Gydytoja analizavo, kokios yra miego sutrikimo rūšys, kas nutinka žmogui, kai jam sunku užmigti, ilgainiui nubundama naktį ir jis jaučiasi nepailsėjęs, kokios yra nemigo priežastys bei gydymo būdai. Besiskundžiantiems šiais negalavimais, patariama kreiptis į gydytoją psichiatrą, šeimos gydytojo siuntimo nereikia.

Miego sutrikimų klasifikacija

Gydytoja psichiatrė pastebi, kad pirmiasia svarbu nustatyt nemigos tipą.  Nemiga skirstoma į dvi grupes – ji gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Taip pat išskiriamos ir kelios kitos rūšys:  psichofiziologinė nemiga, miego suvokimo sutrikimas ir idiopatinė nemiga. Psichofiziologinė nemiga prasideda dėl padidėjusios emocinės įtampos, gali būti dėl žmogui svarbių – malonių ar nemalonių įvykių. Šiai nemigai būdingi ir gretutiniai simptomai: galvos skausmai ar svaigimai.

Taip pat ganėtinai dažnas sutrikimas – miego suvokimo sutrikimas (pseudoinsomnija), kuomet  paciento subjektyvus miego jutimas nesutampa su objektyviu jo pasireiškimu. Tokie pacientai sako sako: ,,Visiškai  nemiegojau“, o kaimynas pataiso: ,,Miegojo šitaip giliai“… Šiuo atveju miego struktūra yra tarsi normali, bet yra mikro prabudimai. Objektyviai mes nematome to pabudimo, bet miegas nėra toks gilus, žmogus nesijaučia pailsėjęs ir jam atrodo, kad jį kamuoja nemiga, nors gali visą naktį išmiegoti ramiai nė neprabusdamas.

Mažiau paplitusi būklė – idiopatinė nemiga, kai nemigos priežastis nenustatyta, ji vadinama viso gyvenimo nemiga, pasireiškianti nuo gimimo. Atlikus miego tyrimą – polisomnografiją matysim, kad pailgėjęs užmigimo laikas, sumažėjęs miego efektyvumas ir yra daug prabudimų naktį. Tokie pacientai linkę dažnai vartoti ganėtinai daug vaistų, taip pat alkoholio. Jie stengiasi visais įmanomais būdais įveikti savo nemigą, nuovargį, bet tuo pačiu yra mieguisti dieną, geria daug tonizuojančių gėrimų, stimuliuojančių vaistų, itin populiarus amfetaminas, kokainas ir kt. stimuliuojančios medžiagos. Žmonės bando atstatyti nuolatinę nemigą, tačiau tokiais būdais jie sutrikdo neurocheminius procesus ir tokio tipo nemiga palaipsniui tik blogėja ir stiprėja.

Nemiga ir depresija – šalia

Gydytoja įspėja, kad tarp nemigos ir depresijos egzistuoja pakankamai glaudus ryšys. Šie negalavimai dažnai pasireiškia kartu ir jeigu mes gydom tik vieną iš dviejų, gydymo efektyvumas nėra pakankamas. Net 90 proc. segančių depresija taip pat skundžiasi miego sutrikimais. Depresija pripažįstama kaip viena iš pagrindinių priežasčių, sukeliančių nemigą. Tai yra abipusis ryšys. Sergant depresija sutrinka miego vientisumas. Kas dar atsitinka, kai jaučiam nemigą ir kartu pasireiškiančią depresiją? Sunku susikaupti, dirbti, dieną jaučiamas mieguistumas, o jei ir užmiegama, nepailsima.Ypač sunki depresija gali pasireikšti bemiegėmis naktimis. Nemiga dažnai pasireiškia iki susergant depresija.

Neefektyviai gydant nemigą, išlieka didelė rizika, kad galime turėti depresijos atkryčių. Tai gali būti siejama ir su savižudybėmis, kai į nemigą imama žiūrėti beviltiškai. Veiksmingas nemigos gydymas antidepresantais, susilpnina depresijos poveikį bei pagreitina pasveikimą.

Pagyvenusių žmonių nemiga

Gydytoja psichiatrė išskyrė dar vieną nemigos tipą, itin dažną reiškinį – pagyvenusių žmonių nemigą. Ji vystosi dėl to, kad kinta pagyvenusių žmonių miego struktūra, atsiranda miego fazių kaita, sutrinka miego ciklas ir prisideda gretutiniai dalykai – pasireiškia nerimas, depresija, pradeda vystytis demencija, taip pat prisideda tokios ligos kaip parkinsono ir kt.

Nereikia pamiršti ir psichologinių momentų, kad pacientai yra vieniši, yra patyrę įvairių netekčių, jaučiasi bejėgiai, jiems tenka prisitaikyti prie kintančių sąlygų, dažnai turi iškeliauti iš savo namų, galbūt pas vaikus, į mažą kambarį, netekti savo vietos, ilgai praleisti laiko ligoninėje ar pan.

Koks yra miego režimas

Kalbėdama apie miego trukmę, gydytoja pastebėjo, kad su amžiumi, miego trukmė trumpėja. Jei naujagimiai miega 14-17 val., tai suaugusiam ir vyresniam žmogui pakanka 7-8 val. Atlikus mokslinius tyrimus buvo pamatuota, kokią įtaką mums daro trumpas miegas. Buvo stebėta, kad neišmiegojus 7 val., atsiranda prasta dėmesio koncentracija, nerimas, nuovargis, sutrinka kasdienis asmens funkcionavimas. Nemiga skatina ir gretutinius dalykus – nutukimą, gali vystytis metabolinis sindromas, atsirasti cukrinio diabeto rizika.

Miegas reikalingas ne tik mūsų proto, bet ir kūno poilsiui. Pirmiausia žinoma reikėtų pradėti nuo nefarmakologinių miego gerinimo ir gydymo metodų ir jeigu tai neefektinga, tuomet reikėtų taikyti medikamentinį gydymą.

Miego trūkumas susiję su svoriu

Pasak,  SG KLINIKA gydytojos A. Leleikienės, tyrimais nustatyta, kad miego trūkumas susijęs su svoriu. Dėl miego trūkumo pakinta hormonų lygis, o tai veikia apetitą, reiškia, kad padidėja alkis, padidėja laiko ir valgymo galimybės. Nemiegodami neįvertiname maisto vertės, pradedame nebesuvokti, kiek maisto suvalgome. Maisto reikia tiek, kad palaikytume mūsų smegenų budrumą. Jei mes nemiegame ir norime, kad mūsų smegenys būtų aktyvios ir budrios, automatiškai mes valgome ir dėl to. Sumažėja fizinis aktyvumas, nes padidėja nuovargis, kadangi pakankamai neišsimiegame. Dėl visų šių veiksnių, padidėja energijos poreikis, jos gauname daugiau, bet jos suvartojame mažiau, todėl ima vystytis nutukimas.

 

Darbo ir poilsio režimas

Labai svarbu yra darbo ir poilsio režimas. Išeidami iš darbo ir užvėrę duris, mes turėtume turėti pilnavertį poilsį, rasti laiko sau, pomėgiams, bendravimui ir pan.

,,Mūsų pacientai negalvoja, kad galėtų turėti kažkokį tai poilsį. Reikėtų stengtis gultis ir keltis tuo pačiu metu, nepaisant, ar tai yra savaitgalis, ar kitos šventinės dienos. Vakare reikėtų stengtis nusiraminti, atsipalaiduoti, nebespręsti problemų, prieš miegą pasivaikščioti lauke. 2-3 val. iki miego rekomenduojama riboti fizinį aktyvumą, todėl, kad pasportavus mums  geriau protiškai padirbti bet nemiegoti. Taip pat prieš miegą netinka vartoti alkoholio“, – patarimus dalija mokslų daktarė.

Apie tradicinį nemigos gydymą

A. Leleikienės teigimu, tradiciniai bendzodiazepinai duoda trumpalaikį efektą – sutrumpina užmigimo laiką, sumažina atsibudimų dažnį, pailgina miego trukmę, tačiau neigiamai veikia pačią miego struktūrą. Po tam tikro laiko, natūralus miegas būna nebeįmanomas, kadangi esame sudarkę miego struktūrą, viskas vyksta bendzodiazepinų pagalba, todėl ilgalaikiam gydymui jie nerekomenduojami.

Gydytoja psichiatrė pasakojo, kad šių metų pavasarį jai teko lankytis kongrese Paryžiuje, kur psichiatrai iš užsienio dalijosi patirtimi, kuo nemiga gydoma pasaulyje.  Užsienio šalių psichiatrai taip pat vienbalsiai sako, kad gydyti pradeda nuo migdomųjų nebendzodiazepinų (Zolpidemo, Zopiclono), nors jie taip pat turi savo šalutinį poveikį, taip pat palaipsniui vystosi priklausomybė, bet ne taip greitai jie sutrikdo mūsų natūralią miego struktūrą. Jie veikia greitai, trumpai, sutrumpina užmigimo laiką, pailgina patį miegą, bet nesukelia rikošetinės nemigos bei nepageidaujamų reiškinių, nutraukus jų vartojimą.

Norėdami registruotis konsultacijai pas gyd. psichiatrę  Dr. Aistė Leleikienę, kviečiame skambinti tel.: +370 (615) 45644.

SG KLINIKA, S. Daukanto g. 22 Klaipėdoje.