;
 

Gimdos miomų atsiradimą gali paskatinti ir vėlyvas pirmasis nėštumas

Gimdos miomų atsiradimą gali paskatinti ir vėlyvas pirmasis nėštumas

Gimdos mioma – dažniausiai diagnozuojamas, nepiktybinis moterų lytinių organų navikas, sudarytas iš gimdos lygiųjų raumenų ląstelių su jungiamojo audinio intarpais. Gimdos miomos savo augimo piką dažniausiai pasiekia 35–45 gyvenimo metais.

Kaip portalui manodaktaras.lt pasakojo SG klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Donata Saulė Wojczulis, vidutiniškai jos diagnozuojamos 25 – 30 proc. moterų. Apie 20 proc. vyresnių nei 30 metų amžiaus moterų diagnozuojamos gimdos miomos, amžėjant rizika didėja ir vyresnėms nei 40 metų amžiaus moterims diagnozuojama jau apie 40 proc.

Dažniausi rizikos veiksniai

Gimdos mioma – tai gerai apribotas ir nuo hormonų priklausomas auglys, kartais dar vadinamas fibromioma, fibroidu ar lejomioma. Dažniausiai gimdos miomų būna bent kelios, tačiau gali būti ir viena.

Pasak gydytojos, miomų atsiradimą lemia daugelis priežasčių, iš kurių pagrindinės būtų:

  • vyresnis moters amžius,
  • paveldimumas,
  • rasė (afroamerikietėms 3 – 9 kartus dažniau nustatoma),
  • lytinių hormonų (estrogenų ir progesterono) poveikis,
  • ankstyvas brendimas,
  • ankstyvos pirmosios mėnesinės,
  • mažas gimdymų skaičius,
  • vėlyvas nėštumas,
  • nutukimas,
  • riebus maistas,
  • vaistų, tokių kaip Tamoksifenas, vartojimas.

Miomos auga nėštumo metu, o mažėja menopauzės laikotarpiu.

Simptomai priklauso nuo auglio dydžio

Dažniausiai gimdos miomos, anot akušerės-ginekologės, simptomų neturi, tačiau 30–40 proc. jų gali sukelti:

  • gausias, prailgėjusias mėnesines,
  • pilvo skausmą,
  • šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimus,
  • nėštumo komplikacijas,
  • gali didėti pilvo apimtis esant dideliems miominiams mazgams.

Jų sukeliami simptomai ir jų stiprumas priklauso nuo auglio dydžio ir lokalizacijos.

Pagrindinis simptominių miomų gydymas – chirurginis

„Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į moterį varginančius simptomus, tuomet atliekamas pilnas ginekologinis ištyrimas. Dažniausiai čiuopiama padidėjusi, kieta, netolygi gimda su pavieniais arba dauginiais gimdos miomų mazgais, esant miomai gimdos ertmėje galime apčiuopti apvalią, normalių matmenų gimdą“, – paaiškino akušerė-ginekologė D.S.Wojczulis.

Ultragarsinis tyrimas atliekamas per makštį arba per pilvą, įvertinamas gimdos dydis, miomų išvaizda, matmenys, vieta, skaičius, santykis su gimdos gleivine ir aplinkiniais organais, kraujotaka.

Pasak gydytojos, kartais būna sudėtinga echoskopiškai atskirti gimdos miomą nuo gimdos kūno polipo, tuomet rekomenduojama atlikti hidrosonografiją. Pats tiksliausias gimdos miomų dydžio ir lokalizacijos vertinimui naudojamas tyrimas yra magnetinio rezonanso tomografija, kuri taip pat svarbi norint atskirti gimdos miomą su adenomioze ar piktybiniu naviku.

„Gimdos miomų gydymas priklauso nuo jų sukeliamų simptomų ir pacientės noro pastoti. Esant gausioms mėnesinėms, gali būti taikomas medikamentinis gydymas. Dažniausiai skiriama sudėtinių kontraceptinių tablečių arba į gimdą įvedama hormoninė spiralė, jei mioma nedeformuoja gimdos ertmės. Rečiau skiriami kiti medikamentai arba atliekamos miomų tūrį mažinančios procedūros“, – pasakojo akušerė-ginekologė.

Visgi pagrindinis simptominių miomų gydymas, anot gydytojos, išlieka chirurginis: pogleivio miomos, sukeliančios gausias mėnesines, nevaisingumą yra šalinamos atliekant histeroskopiją, o intramuralinės ir subserozinės miomos šalinamos laparoskopiškai arba atviros operacijos metu. Kai kuriais atvejais, kai miomos yra dauginės, chirurgiškai sudėtinga saugiai pašalinti visus darinius, moteris nebeplanuoja pastoti, siūloma atlikti gimdos pašalinimą.

„Deja, bet išlieka naujų miomų atsiradimo tikimybė. Įvairūs literatūros šaltiniai pateikia skirtingus dažnius, tačiau vieningai sutariama, kad moters amžius, miomų skaičius, dydis, gretutinė mažojo dubens patologija, nėštumas ir gimdymas po operacijos yra miomų pasikartojimo rizikos veiksniai. Ilgėjant laikui po operacijos, rizika didėja“, – teigė akušerė-ginekologė D.S.Wojczulis.

Kada skubėti pas gydytoją

Rekomenduojama bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą profilaktiškai. Vizito metu, anot gydytojos, dažniausiai būna atliekamas ultragarsinis moters mažojo dubens tyrimas, kurio metu stebimos ir simptomų nesukeliančios gimdos miomos, kurių augimas toliau stebimas kitų vizitų metu.

Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei prasideda ūmus pilvo skausmas, užsitęsė gausus kraujavimas mėnesinių metu, atsirado šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, negalite pastoti.

Profilaktiniai patarimai, kaip galima išvengti miomų susidarymo:

  1. Stengtis laikytis sveikos gyvensenos ir subalansuotos mitybos principų.
  2. Vengti riebaus, kaloringo maisto, didelio raudonos mėsos kiekio vartojimo.
  3. Neatidėlioti pirmojo nėštumo po 30 metų amžiaus.
  4. Reguliariai tikrintis sveikatą pas gydytoją akušerį-ginekologą.