GEGUŽĖS 22 D. SG KLINIKOJE NEMOKAMA AKCIJA – “ATEIK IR PASITIKRINK DĖL ODOS VĖŽIO”
Kartą per metus užsukti į dermatologo kabinetą BŪTINA, nes odos vėžys – melanoma – klastingas ir ne visada laiku pastebimas. Artėjant karštajam sezonui tai padaryti ragina SG KLINIKA gydytojai dermatologai R. Buivydaitė-Dailidėnė, D. Vanagaitė, A. Alseikaitė.
Kodėl gydytojai dermatologai kiekvieną pavasarį garsiai kalba apie klastingiausią odos ligą – melanomą?
“Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis pasaulyje kasmet nustatoma daugiau nei 2 mln. atvejų vėžinių odos susirgimų. Kas trečias diagnozuojamas onkologinis atvejis pasaulyje yra odos vėžys”, – pasakoja dermatovenerologė R. Buivydaitė-Dailidėnė. “Liūdniausiai tai, kad stebimas didėjantis sergamumas odos vėžiniais susirgimais”.
Dažniausi odos vėžiniai susirgimai yra bazinių ląstelių karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma bei melanoma.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 300 melanomos atvejų. Šia onkologine liga dažniausiai suserga 40–60 m. žmonės, beje moterims ji diagnozuojama dažniau nei vyrams.
Visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad jei turi mažai apgamų arba jų neturi susirgti šia liga negali. Du trečdaliai melanomų vystosi tiesiog saulės pažeistoje odoje, ir tik 1 trečdalis atsiranda iš apgamų. Priešingai nei kiti navikai, odos vėžiniai susirgimai neskauda ir nesukelia beveik jokių simptomų, todėl dažnai pacientai juos ignoruoja, nekreipia dėmesio ir į konsultaciją atvyksta jau esant “užleistam” pažeidimui.
Kas provokuoja melanomos atsiradimą?
Melanomos išsivystymo riziką didina ilgalaikis saulės UV spindulių poveikis odai. Susirgti labiau rizikuoja žmonės, kurių oda, plaukai ir akys šviesūs bei oda greitai nudega saulėje. Riziką taip pat didina dažni nudegimai saulėje, soliariumų lankymas, ilgalaikis darbas atviroje saulėje ar lauke. Didesnė rizika ir tiems, kurių šeimoje yra melanomos atvejų.
Ar žmogus gali atpažinti melanomą savarankiškai?
Dėl odos darinių pakitimų ar naujų atsiradimo būtina tikrintis kiekvienam žmogui, o pačiam savo kūną įdėmiai apžiūrėti – kartą per mėnesį. Lengva vadovautis ABCDE taisykle apžiūrint jau esamus darinius, tai yra stebėkite ar nekinta jų:
- simetriškumas (A – assimmetry);
- kraštai (B – borders) ;
- spalva (C – color);
- dydis ( D – diameter) – darinio skersmuo ne didesnis nei 6 mm
- prieš tai buvusios išvaizdos pokyčiai (E – elevation)
Melanoma serga jauni žmonės, dažniausiai 20-50 metų amžiuje ir ji gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.
Apie 90 proc. visų odos vėžio atvejų sudaro bazinių ląstelių karcinoma arba tiesiog bazalioma.
Bazalioma nėra tokia agresyvi ir pavojinga kaip melanoma, tačiau laiku negydoma destrukciškai griauna odos audinius, perauga šalia esančias struktūras, išopėja ir ilgainiui pasireiškia audinių gruvimu, negyjančiomis žaizdomis ar opomis, gali būti labai didelio diametro.
Plokščialąstelinė karcinoma yra antras pagal dažnį odos vėžinis susirgimas.
Ši odos vėžinė forma yra agresyvesnė nei bazalioma, kadangi gali metastazuoti. Ši odos vėžio forma dažniau nustatoma vyrams, ypač vyresniame amžiuje.
SG klinikoje atliekama tiek melanomos, tiek bazaliomos, plokščialąstelinės karcinomos bei ikivėžinių odos darinių diagnostika (skaitmeninė dermatoskopija, biopsijos). Priklausomai nuo naviko tipo, diagnozavus bazaliomą ar plokščialąstelinę karcinomą ar ikinavikinius pakitimus, atliekamas gydymas medikamentais, fotodinamine terapija, kriochirurginis ar chirurginis gydymas.
Kviečia nemokamai pasitikrinti!
Siekiant didinti informuotumą apie melanomą ir kitus odos navikus, įvertinti nerimą keliančius odos darinius, ir taip išvengti „pražiūrėtų“ atvejų SG klinikos gydytojų dermatovenerologų komanda kviečia į nemokamą odos darinių patikros akciją, kuri vyks gegužės 22 d. 10-13val. prie SG klinikos įėjimo, S. Daukanto g. 22 Klaipėdoje.