fbpx ;
 

Dr. A. Leleikienė: perdegimo sindromo neišgydysite atostogomis

Dr. A. Leleikienė: perdegimo sindromo neišgydysite atostogomis

Perdegimo sindromas – išsekimo būsena, dažniausiai atsirandanti dėl ilgalaikio streso profesinėje srityje ar itin didelio darbo krūvio. Ši žmogų slegianti savijauta lemia emocinius, fizinius, protinius sunkumus profesiniame bei kasdieniame gyvenime.

Nereikia painioti su depresija

Perdegimo sindromas susijęs su įprasta kasdienine, darbine veikla. „SG klinika“ gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė patarė nepainioti depresijos su perdegimo sindromu. Pastarasis susijęs išimtinai su darbine, profesine veikla.

„Esant perdegimo sindromui, anksčiau taip mėgstama veikla žmogui nebeteikia džiaugsmo. Tuomet neretai kyla vidinis konfliktas, nes ši veikla – tai tarsi jo pašaukimas. Deja, ši būsena nėra gydoma atostogomis. Jos padariniams spręsti reikalinga kompetetingų specialistų pagalba“, – teigė psichiatrė.

Pažeidžiamiausi – jaunesnio amžiaus asmenys

Gydytoja pastebėjo, jog perdegimo sindromas pastaruoju metu tampa itin dažnas, ypač tarp jaunesnio amžiaus žmonių, kuomet siekiai yra labai dideli, tačiau juos įgyvendinti pritrūksta jėgų. Užsitęsus šiai būklei, labai dažnai vystosi depresinis sutrikimas, kuris apima jau daugiau gyvenimo sričių.

Perdegimo sindromas gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, ypač dažnai tai nutinka medikams, psichologams, kunigams ir kitų profesijų atstovams, kurių darbas susijęs su bendravimu su žmonėmis.

Kaip atpažinti darbinį perdegimą?

Perdegimas, kaip sakė psichiatrė dr. A. Leleikienė, paprastai pasireiškia trijose pagrindinėse srityse:

  1. Viena iš jų susijusi su emocine sveikata – nebejaučiamas džiaugsmas veikloje, kuri anksčiau patiko.
  2. Antras požymis susijęs su tarpasmeniniais santykiais – pradeda erzinti klientai, kiti žmonės, vyras, žmona. Žmogus tampa piktas, suirzęs, jį iš pusiausvyros gali išvesti net ir mažiausia smulkmena. Ir jei anksčiau pagalba žmonėms teikdavo malonumą, dabar ji gali kelti pasipiktinimą.
  3. Trečioji sritis – savirealizacija, kuri susijusi su konkrečiu asmeniu. Toji veikla, jei anksčiau reikšdavo savęs tobulėjimą, savirealizaciją ir buvo tapatumo dalis, dabar ji atrodo labai svetima, atliekama tik iš pareigos, nejaučiant jokios prasmės.

Kas lemia perdegimo sindromo atsiradimą?

Perdegimas, kaip paaškino dr. A. Leleikienė, susijęs su užsitęsusiu lėtiniu stresu. Tam tikras streso lygis yra naudingas, dėka „sveikojo streso“ tampame produktyvesni, aktyvesni, mums lengviau susikaupti, sutelkti dėmesį, jaučiame motyvaciją.

„Tačiau, jei streso lygis peržengia ribą, atliekame daug darbų, kurie mums kelia stresą, pradedame eikvoti savo resursus. Tuomet prasideda įvairios ligos, dažni susirgimai, pradedame sekti fiziologiškai, ima blogėti nervų sistemos funkcionavimas. Tuomet nebeužtenka dviem dienoms nuvažiuoti prie jūros – atostogos turi būti ilgos, galbūt net su medikų priežiūra, nes ištikus rimtam perdegimui, gali sutrikti organizmo funkcijos, atsirasti lėtinės ligos, prasidėti psichikos sutrikimai“, – kalbėjo psichiatrė.

Efektyvios savipagalbos priemonės

Dr. A. Leleikienė įvardino keletą svarbiausių veiksnių, kurie galėtų padėti, esant perdegimo sindromui.

  • Labai svarbus darbo – poilsio režimas.  Egzistuoja „8-8-8 taisyklė“ – gerai būsenai palaikyti reikėtų 8 valandas dirbti, 8 valandas miegoti ir 8 valandas skirti laisvalaikiui.
  • Sveika subalansuota mityba turi didelį teigiamą efektą ir yra veiksmingiausia priemonė.
  • Taip pat labai svarbi fizinė veikla. 45 minučių aerobinis fizinis aktyvumas 3 kartus per savaitę turi teigiamos įtakos smegenų veiklai, mažina nerimą, įtampą, gerina nuotaiką, taip pat gerina kognityvines funkcijas ir protinį darbingumą.
  • Tačiau užsitęsus perdegimo sindromui, labai svarbu laiku kreiptis į psichologą bei psichiatrą, kad būtų laiku skiriamas kompleksinis gydymas, siekiant kuo greitesnio ir efektyvesnio savijautos atsistatymo.